 Spalio 10 dieną Utenos jaunimas akis į akį susidūrė su „patyčių“ kultūrą griaunančiomis gyvosiomis knygomis. Psichikos sveikatos problemų turintis žmogus, žydė, vaikų globos namų auklėtinė, gėjus – ir tai tik dalis „knygų“, kurias buvo galima rasti „Gyvojoje bibliotekoje“.
„Gyvoji biblioteka“ veikia taip pat kaip ir įprastos bibliotekos. Bibliotekos lankytojas ateina ir tam tikram laikui pasiskolina knygą. Perskaitęs knygą lankytojas grąžina ją į biblioteką ir, jeigu nori, pasiima kitą. Tarp paprastos bibliotekos ir „Gyvosios bibliotekos“ yra vienas skirtumas – knygos „Gyvojoje bibliotekoje“ yra žmonės, o skaitymas – pokalbis. Šis netradicinis renginys pritraukė didelį ne tik jaunų žmonių būrį, bet sudomino ir vyresniuosius praeivius. Utenos Jaunimo reikalų koordinatorė Alina Plistkova džiaugėsi, kad „Gyvoji biblioteka“ neliko nepastebėta. „Labai svarbu, kad Utenoje vyksta toks renginys. Juk mokyklose vaikai ir jaunimas patiria patyčias, o dažnai ir smurtą. Neįgalieji sunkiai integruojasi į visuomenę, homoseksualai sulaukia priekaištų ar net grasinimų. Visos šios problemos aktualios ir Utenoje, todėl griauti stereotipus būtina“, – tvirtino A. Plistkova. „Gyvosios bibliotekos“ šaknys yra jaunos, bet tvirtos: šis metodas įtrauktas į Europos Tarybos jaunimo žmogaus teisių ugdymo programą. Jau keletą metų vykdoma Europoje, pagaliau „Gyvoji Biblioteka“ atkeliavo ir į Lietuvą – kaip Europos Jaunimo kampanijos „Visi skirtingi – visi lygūs“ dalis. Projekto „Visi skirtingi visi lygūs“ koordinatorius Arūnas Survila „Utenos dienai“ pasakojo, kad dažniausiai žmonių požiūrį apie tam tikras žmonių grupes formuoja žiniasklaida. „Žmonės su fizine ar psichine negalia, vaikai iš globos namų, homoseksualai ar kiti žmonių tipai, kurie dažnai susiduria su patyčiomis – neišklausomi, todėl ir kilo „Gyvosios bibliotekos“ idėja, kur kiekvienas norintis galėtų pabuvoti kitoje „fronto pusėje“ ir pakeisti išankstines savo nuostatas“, – sakė A. Survila. Jaunieji uteniškiai, „Gyvosios bibliotekos“ lankytojai, iš pradžių buvo gana drovūs. Visi kaip vienas tvirtino, kad nejauku bendrauti su „knygomis“ ir klausti jų asmeninių dalykų. Tačiau smalsumas ir noras suprasti, sugriauti tuščias savo nuomenes – įveikė baimę. Taigi net keturias valandas prie Utenos kultūros centro veikusi „Gyvoji biblioteka“ sulaukė daug skaitytojų. Miglė KRIŽINAUSKAITĖ Utenos diena 
 |
